bubterti

bùbterti, -ia, -ėjo 1. žr. bubterėti 1: Bet arti žemės jisai suglausdavo sparnus ir bubterdavo kaip akmuo į žolę rš. 2. tr. tarstelėti: Tylės tylės, tai susimislinęs bùbters kokį žodį ir vėl tyli Mrs.